Mylėk Save

— Aš ją apginsiu, — pakartojo Ieva. — Net jei teks ginti nuo jūsų. Rasa suvirpėjo. — Tu nežinai visos tiesos.

Po antklode gulėjo šeši ką tik gimę šuniukai. Penki glaudėsi vienas prie kito. Šeštasis beveik nejudėjo.

— Parsivežk Dryžių namo, — pakartojo Mantas. — Aš neturėjau teisės jo išvežti vien todėl, kad pats bijau.

— Niekas nejunkite šviesos, — griežtai pasakė meistras. — Atidarau langą ir visi išeiname. Rikis vis

— Šis butas nuo vakar priklauso man. Jūsų sūnus jį man perrašė. Rasa neteko žado. — Mantai, ar tai tiesa?

— Mama, tu vėl visą naktį laikei įjungtą šildytuvą? Rūtos balsas virtuvėje nuskambėjo aštriai.

Mano vardas Amalija Vaitkienė. Man šešiasdešimt dveji, ir beveik keturiasdešimt metų kūriau viešbučių verslą.

Vytas paskambino septintą ryto. — Šuo. Giedrius kelias sekundes tylėjo, dar ne visai pabudęs. — Koks dar šuo?

Taisa padėjo voką ant baltos staltiesės priešais nuotaką. — Inga, — pasakė ji garsiai. — Gal prieš tapdama

Tamsiame sodybos lange trumpam sužibo silpna šviesa. Ona sustingo. Lietus bėgo per veidą, paltas buvo