— Niekas nejunkite šviesos, — griežtai pasakė meistras. — Atidarau langą ir visi išeiname.
Rikis vis dar inkštė prie viryklės. Tomas paėmė jį už antkaklio ir išvedė į laiptinę.
Lauke Aldona stovėjo suspaudusi lūpas.
— Kiek laiko šis šuo gyvena mano bute?
— Nuo žiemos, — atsakiau.
— Vadinasi, jūs sąmoningai mane apgaudinėjote.
Nuleidau akis.
— Taip.
Paaiškinau, kaip Tomas rado Rikį prie konteinerių, kaip ieškojome jam namų ir kaip galiausiai supratome, kad nebegalime jo atiduoti.
— Bijojome, kad mus iškeldinsite, — pasakiau.
— Ir turėjote pagrindo bijoti, — šaltai atsakė Aldona.
Tomas žengė arčiau.
— Aš jį parsinešiau. Jei reikia, nutraukite sutartį. Tik neleiskite jam vėl atsidurti gatvėje.
Atvykę dujų tarnybos darbuotojai nustatė, kad už viryklės buvo pažeista jungtis. Dujos kaupėsi po spintele.
— Padėtis buvo pavojinga, — paaiškino specialistas. — Viena kibirkštis galėjo sukelti gaisrą ar sprogimą.
— O šuo? — paklausė Aldona.
— Jis pajuto nuotėkį anksčiau už žmones. Jo lojimas jus išgelbėjo.
Aldona pažvelgė į Rikį. Šuo atsisėdo priešais ją ir ištiesė leteną.
— Gudrus esi, — sumurmėjo ji.
Po kelių sekundžių ji paglostė jo galvą.
— Gyvūnus uždraudžiau todėl, kad ankstesni nuomininkai sugadino grindis ir paliko skolų, — tarė. — Nenorėjau to patirti dar kartą.
— Mes sumokėsime papildomą užstatą, — pasiūlė Tomas. — Turime veterinaro dokumentus ir atsakysime už viską.
Aldona ilgai tylėjo.
— Meluoti savininkui negalima.
— Suprantame.
— Tačiau išmesti šunį, kuris išgelbėjo mano butą, būtų dar blogiau. Jis gali likti.
Aš apsiverkiau iš palengvėjimo.
— Ačiū.
— Dėkokite jam, — pasakė Aldona.
Po savaitės pasirašėme naują sutartį. Rikis buvo oficialiai įrašytas kaip leidžiamas augintinis.
Aldona atnešė jam naują dubenėlį.
— Senasis per mažas, — paaiškino.
Rikis ją pasitiko vizgindamas uodegą.
Nuo tos dienos nebereikėjo slėptis. Kaimynai sužinojo, kas nutiko, ir pradėjo vadinti Rikį namo sargu.
Tomas dažnai prisimindavo žiemos vakarą, kai parsinešė jį namo.
— Tada maniau, kad gelbėju jo gyvybę, — sakydavo.
Bet gyvenimas parodė, kad gailestingumas nėra vienpusis.
Mes suteikėme Rikiui namus.
Jis pasirūpino, kad mes jų neprarastume.