Lt

Mūsų virtuvėje tvyrojo sunki, saldi vanilės ir apelsinų žievelių tyla. Tik peilis ritmiškai dunksėjo

Vos prieš pusvalandį grįžau iš darbo. Prieškambaryje nusispyriau batelius, net nespėjau jų padėti į lentyną

Radau svetimą piniginę su tūkstančiais eurų ir grąžinau – kitą rytą prie durų stovėjo senukas Mano vardas Edgaras.

Genovaitė keldavosi pusę šešto. Be žadintuvo. Tiesiog vidinis laikrodis, išmušęs penkiasdešimt metų darbo

Tą vakarą, kai dukra man pasakė tiesą, už lango pliaupė spalio lietus, toks smulkus ir įkyrus, koks būna

Dar dabar prisimenu tas akimirkas prieš išeinant į sceną. Kiti dalyviai nervingai tikrino mobiliuosius

Mano mama, jo dukra Aušra, visada purtė galvą. Sakydavo, čia kaimo prietarai, ko gero, iš tų laikų, kai

Rudens rytas Užupyje buvo pilkas ir drėgnas. Ant suoliuko, prie senos daugiabučio sienos, po sulūžusia

Austėja pastebėjo jį viena pirmųjų. Vyriškis stovėjo prie vitrinos Pylies gatvės prabangių laikrodžių

Po laidotuvių į savo namus Žvėryne grįžau basa, su aukštakulniais rankoje. Juoda suknelė dar kvepėjo