Nuo 27-ojo buto sklindantį kvapą ponia Aldona laikė asmeniniu įžeidimu.
Ten gyveno tyli senutė Elena ir jos katės.
— Jų bent septynios! — skundėsi Aldona kaimynams.
Namo bendrijos patikrinimas nieko blogo nerado. Butas buvo tvarkingas, gyvūnai prižiūrėti.
Tačiau Aldona pradėjo sekti kaimynę pati.
Ji užrašinėjo, kada Elena išeina, ką parsineša ir kas pas ją lankosi.
Tarp pirkinių vis dažniau pasirodydavo žmonėms skirti vaistai, tvarsčiai ir lašelinės.
Vieną vakarą Aldona už durų išgirdo vyrišką balsą.
Elena pasakė, kad kalbėjo radijas.
Po savaitės daugiabutyje dingo elektra.
27-ajame bute buvo neįprastai tylu.
Durys liko praviros.
Juodas katinas priėjo prie Aldonos, apsisuko ir nubėgo į tamsų koridorių.
Moteris pasekė.
Miegamajame ant grindų gulėjo Elena. Šalia lovos stovėjo medicininė įranga.
Lovoje buvo žmogus.
Aldona nušvietė jo veidą telefonu ir atpažino vyrą iš senos laikraščio nuotraukos.
Tai buvo prieš penkerius metus dingęs Elenos sūnus Marius.
Tačiau ant stalo gulėjo naujas jo pasas, išduotas vos prieš mėnesį.
Aldona iškvietė greitąją pagalbą.
Kol laukė, Marius tyliai pasakė:
— Paso niekam nerodykite.
Paaiškėjo, kad prieš penkerius metus jis dirbo apskaitininku transporto bendrovėje Klaipėdoje. Aptikęs fiktyvias sąskaitas ir nelegalius mokėjimus, Marius nukopijavo dokumentus.
Netrukus jo automobilis buvo rastas prie upės.
Visi manė, kad vyras žuvo.
Iš tikrųjų jis pabėgo į Latviją, nes buvo grasinama jo motinai.
Naujas pasas nebuvo padirbtas. Jį padėjo atkurti Lietuvos konsulatas, kai Marius nusprendė grįžti ir duoti parodymus.
— Kodėl slapstėtės mamos bute? paklausė Aldona.
— Reikėjo sulaukti prokuroro. Bet liga pasirodė greitesnė.
Elena prižiūrėjo sūnų viena. Katės naktimis gulėdavo prie jo lovos ir pradėdavo kniaukti, kai jam pasidarydavo bloga.
Kvapas sklido ne iš kraiko dėžių.
Po grindimis trūko kanalizacijos vamzdis. Bendrija kelis kartus ignoravo Elenos prašymus.
Aldona pati nuėjo pas pirmininką.
— Jūs sakėte, kad dėl kvapo kalti gyvūnai.
— Visi taip manė.
— Todėl niekas net nepatikrino.
Vamzdis buvo sutvarkytas.
Marius spėjo perduoti dokumentus prokuratūrai. Keli bendrovės vadovai buvo sulaikyti.
Po mėnesio jis mirė.
Elena liko viena su katėmis ir dėže sūnaus daiktų.
Aldona atėjo padėti.
— Man nereikia gailesčio, pasakė Elena.
— Čia ne gailestis.
— O kas?
Aldona pažvelgė į juodą katiną, kuris tą naktį ją atvedė.
— Skola.
Elena neatsakė, bet leido jai pakeisti vandens dubenėlius.
Vėliau dvi katės persikėlė pas kitus gyventojus. Juodas katinas pasirinko Aldonos butą pats.
Jis kas vakarą sėdėdavo prie jos durų, kol moteris galiausiai įleido.
— Tik vienai nakčiai, perspėjo ji.
Katinas liko visam laikui.