„Jūsų vyras ketino pakeisti testamentą mirties dieną.“
Rūta stebėjo, kaip sekimo taškas sustojo prie Aistės notaro biuro.
Ji nuvyko į banką ir atidarė seifą.
Viduje buvo tikrasis Vytauto testamentas, medienos įmonės dokumentai ir laiškas.
Vytautas rašė:
„Mantas su Aiste suklastojo sandorį ir panaudojo mano parašą. Rytoj panaikinsiu jam suteiktus įgaliojimus ir kreipsiuosi į policiją.“
Prie laiško buvo pridėtas vaizdo įrašas iš įmonės kabineto.
Jame Vytautas pareikalavo, kad Mantas grąžintų dokumentus.
Ginčo metu jis sugriebė krūtinę ir nugriuvo.
Mantas puolė prie tėvo, tačiau Aistė pasakė:
— Jei dabar atvyks medikai ir policija, jie ras visus popierius. Pirmiausia pasiimk bylą.
Jie gaišo brangų laiką.
Greitoji buvo iškviesta tik tada, kai dokumentai jau buvo paslėpti.
Rūta perdavė medžiagą policijai.
Mantas, Aistė ir advokatas Darius Kazlauskas buvo sulaikyti. Notaro sistemos duomenys parodė, kad testamentas buvo įregistruotas po Vytauto mirties.
Kai Mantas sužinojo apie sekimo įrenginį, sušuko:
— Tu mane išdavei!
— Ne. Tu išdavei savo tėvą, kai jis gulėjo ant grindų.
— Aš neplanavau jo mirties.
— Tačiau planavai pasinaudoti ja.
Testamentas buvo panaikintas. Namas Trakuose liko Rūtai, o įmonės valdymą perėmė laikina taryba.
Mantas prašė motinos pasakyti, kad vis dar jį myli.
— Tu esi mano sūnus, — atsakė ji. — Būtent todėl tiesa taip skauda. Bet meilė nereiškia, kad turiu meluoti už tave ar gelbėti nuo teisingumo.
Rūta išsaugojo šeimos verslą ir įsteigė Vytauto vardu paramą darbuotojams.
Ji nebesinešiojo seno raktų ryšulio. Spynos buvo pakeistos, tačiau namas vėl priklausė jai.
Mantas manė, kad šeimą galima paveldėti kartu su turtu.
Tačiau šeima nėra įrašas testamente.
Tai pasirinkimas padėti žmogui tada, kai jo gyvybė svarbesnė už visus dokumentus pasaulyje.