Lt
— Ieva, jei čia vėl tavo sumanymas ką nors gelbėti, šiandien aš tikrai neištversiu, — pasakė Rasa per aštriai.

— Turime dvi paras, Mariau, — pasakė Rūta. — Jokių riksmų. Jokių sudaužytų lėkščių. Jie patys pasirinko

— Dariau, ar lietei seifą? — paklausiau iš miegamojo. Jis koridoriuje taisėsi švarko rankogalius ir net

Vilniaus baleto studijoje prie Užupio visi žinojo vieną taisyklę: pas Mantą neateinama “šiaip pabandyti”.

Apsimečiau senos moters sūnumi globos namuose, nes tikrasis jos sūnus man už tai mokėjo. O po jos mirties

— Rimtai? Tau sunku išplauti keturias lėkštes? — pasakė Darius, net nepakeldamas akių nuo telefono.

Prieš pat vestuves Mantas mane paliko, kai išgirdo apie mano nepagydomą diagnozę. O aš, užuot viską atšaukusi

— Kadangi gyvensi mano bute, nuomos pinigus iš tavo buto geriausia pervesti man. Aš tvarkysiu bendrą biudžetą.

— Monika laukiasi. Bet blogiausia ne tai… Ji reikalauja, kad parduočiau mūsų butą. Stovėjau koridoriuje

— Būti su vyru „50/50“ yra žemiau mano orumo. Jei vyras nori pusės išlaidų, bet šimto procentų moteriško
