— Šis butas nuo vakar priklauso man. Jūsų sūnus jį man perrašė.

— Šis butas nuo vakar priklauso man. Jūsų sūnus jį man perrašė.
Rasa neteko žado.
— Mantai, ar tai tiesa?
Jis lėtai linktelėjo.
— Turėjau skolų.
Paaiškėjo, kad Mantas investavo į kriptovaliutas, prarado beveik visas santaupas ir pasiskolino pinigų iš kelių žmonių. Jolanta, jo buvusi klientė, padengė skolas. Mainais jis perrašė jai butą, tikėdamasis vėliau jį išsipirkti.
— Ar turite sutartį? paklausė Rasa.
— Žodinį susitarimą.
Jolanta nusišypsojo.
— Aš nesu vagilė.
— Vagys irgi dažnai taip sako.
Mantas supyko ant motinos ir paprašė jos išeiti.
Po kelių savaičių Jolanta pareikalavo, kad jis išsikraustytų. Ji ketino butą parduoti.
— Bet mes susitarėme! šaukė Mantas.
— Dokumentuose nėra jokio susitarimo.
Rasa padėjo sūnui kreiptis į advokatą. Deja, įrodyti spaudimą buvo sunku. Mantas pasirašė viską savo noru.
Tačiau paaiškėjo, kad Jolanta tuo pačiu būdu buvo gavusi dar du nekilnojamojo turto objektus. Policija pradėjo tyrimą dėl sukčiavimo.
Po ilgo proceso sandoris buvo pripažintas negaliojančiu, nes buvo įrodyta, kad Jolanta naudojosi Manto finansine priklausomybe ir klaidino jį dėl sutarties sąlygų.
Butą jis atgavo, tačiau bankui vis dar buvo skolingas.
Mantas jį pardavė pats, grąžino skolas ir persikėlė į mažą nuomojamą būstą.
— Man gėda, sakė jis.
— Gėda negrąžina pinigų ir nepakeičia sprendimų, atsakė Rasa. Bet atsakomybė gali pakeisti ateitį.
Jolanta buvo nuteista už kelis sukčiavimo epizodus.
Vyšninės spalvos chalatas liko Rasai, tačiau ji daugiau niekada jo nevilkėjo.
Puodelį iš Nidos Mantas pasiėmė į naują butą.
— Kad prisiminčiau?
— Ne, pasakė motina. Kad išmestum, jei dar kartą kas nors svetimas pradės jaustis tavo gyvenime pernelyg patogiai.